Bereikalinga auka

Šis pasakojimas apie tai, kaip daugelis mūsų pasiruošę sugadinti savo gyvenimą.

 

– Ar čia aukos atnašavimo laukiančiųjų eilė?

– Čia, čia! Jūs būsite po manęs. Aš esu 852-ra, o jūs 853-čia.

– Oi, siaubas … tai kada gi sulauksiu savo eilės aukos atnašavimui?

– Nesijaudinkite, čia greitai. Jūs ką aukojote?

– Aš meilę aukoju. O jūs?

– Aš, vaikų vardu aukosiu. Vaikai man viskas!

– O ką jūs atnešėte kaip auką?

– Savo asmeninį gyvenimą. Kad tik vaikai būtų sveiki ir laimingi. Visa tai, ką aš galiu duoti jiems. Geras vyras piršosi – netekėjau. Kaip aš jiems patėvį atvesiu į namus? Mėgstamą darbą palikau, nes ilgas kelias. Įsidarbinau slaugytoja darželyje, kad galėčiau matyti, prižiūrėti, gerai pamaitinti savo mylimuosius vaikučius. Viskas, viskas vaikams! Sau – nieko.

– Oi, kaip aš jus suprantu. Ir aš noriu aukoti savo santykius … Matote, jau ilgą laiką tarp vyro ir manęs nėra nieko bendro … Jis jau turi kitą moterį. Aš taip pat susipažinau su man patinkančiu žmogumi, bet … Jei tik mano vyras pirmas išeitų! Bet jis neina pas ją! Verkia … Sako, kad priprato prie manęs … o man jo gaila! Verkia gi jis! Taip mes ir gyvename …

 

Durys atsidaro, pasigirsta balsas: „Nr. 852, įeikite!“.

 

– Oi, aš jau einu. Aš taip nerimauju !!! Ką daryti, jei aukos nepriims?

Nr. 853 susitraukia į kamuoliuką ir laukia pokalbio.

Laikas eina lėtai,  Nr. 852 pagaliau išeina iš kabineto.

– Kaip? Ką jie jums pasakė? Ar priėmė auką?

– Ne … Bandomasis laikotarpis. Išsiuntė daugiau apie tai pagalvoti.

– Kaip taip? Kodėl? Kodėl ne iš karto?

– O jie manęs klausia: „Ar jūs gerai pagalvojote? Šis nuosprendis iki gyvenimo galo!“ Aš jiems atsakiau: „Nieko! Vaikai paaugs, įvertins tai, ką motina dėl jų paaukojo“. Ir jie man paliepė: „Sėskite ir pažiūrėkite į ekraną“. O ten toks keistas filmas! Apie mane. Tarsi vaikai jau užaugo. Mano dukra ištekėjo ir į tolimus kraštus išvažiavo, o sūnus kartą į mėnesį paskambina lyg verčiamas, marti kalba per sukąstus dantis … Aš jam sakau: „Na, sūnau, kodėl taip su manimi, už ką?“. Ir jis man sako: „Dėl Dievo, nelysk mama į  mūsų gyvenimą. Ar neturi kuo užsiimti?“. O kuo aš turėčiau užsiimti, išskyrus vaikų rūpinimusi niekuo gyvenime daugiau neužsiėmiau? Na, o vaikai nesupranta mano aukos? Argi veltui stengiausi?

 

Iš už durų pasigirsta balsas: „Kitas! Nr. 853!“

 

– O, dabar mano eilė … Viešpatie, tuojau iš kojų išvirsiu …  Ai, gerai einu!

– Ateikite, sėskitės. Ką aukosite?

– Santykius …

– Supratau … Na, parodykite.

– Štai žiūrėkite … apskritai jie nėra dideli, bet labai gražūs. Ir nauji, nenuvalkioti, mes neseniai susipažinome, maždaug prieš šešis mėnesius.

– Kodėl jūs juos aukojote?

– Dėl šeimos išsaugojimo …

– Dėl jūsų šeimos? Ir ką, reikia ją išsaugoti?

– Na, taip! Mano vyras jau seniai vaikšto pas kitą, visą laiką meluoja, jau neturiu jėgų.

– O jūs?

– Na, ką aš? Mano gyvenime pasirodė kitas žmogus, tarp mūsų užsimezgė rimti santykiai.

– Taigi jūs aukojate šiuos naujus santykius?

– Taip … tam, kad Išsaugoti šeimą.

– Kokią šeimą? Sakote, kad vyras turi kitą moterį. Jūs taip pat turite mylimą žmogų. Kurioje vietoje čia matote šeimą?

– Taigi, kaip? Pagal paso duomenis mes vis dar vedę! Vadinasi esame šeima.

– Tai viskas kaip ir jums tinka?

– Ne! Ne! Na, kaip tai gali tikti? Aš visą laiką verkiu, nerimauju!

– Bet jūs nesutiksite pakeisti šiuos santykius į naujus, tiesa?

– Na, jie nėra tokie gilūs, tai tik pramoga, laiko praleidimui … Apskritai, aš neprieštarauju!

– Na, jei jums ne gaila, tai mums tuo labiau. Duokite savo auką.

– O man sakė, kad čia pas jus filmą apie ateitį rodo. Kodėl man nerodote?

– Kiną čia rodome įvairų. Kai kam apie ateitį, o kai kam apie praeitį … Mes parodysime jums dabartį. Jungiame, žiūrėkite.

– Oi, oi! Tai čia gi aš! O Dieve, ar aš taip atrodau? Tai, melas! Aš rūpinuosi savimi.

– Na, tai jūsų siela, taip ji išreikšta projekcijoje.

– Ką, taip ??? Pečiai nuleisti žemyn, lūpos vienoje linijoje, akys paniurę, plaukai kabo tarsi ant pakabos perukas …

– Žmonės visada taip atrodo, jei jų siela verkia …

– O kas čia per berniukas? Nieko, ką … Žiūrėkite, kaip jis prie manęs glaudžiasi!

– Nepažinote? Tai jūsų vyras. Sielos projekcijoje.

– Vyras? Kokia nesąmonė! Jis yra suaugęs!

– O sieloje – vaikas. Ir glaudžiasi kaip prie mamos …

– Taip, jis ir gyvenime taip pat! Aš jam ramstis. Užuovėja!

– Taigi, ne jūs, o jis prie jūsų?

– Na, aš išmokau dar vaikystėje – moteris turi būti stipresnė, protingesnė, ryžtingesnė. Ji turi vadovauti šeimai ir savo vyrą pakreipti tinkama linkme!

– Na, taip ir yra. Stipri, išmintinga, ryžtinga mama vadovauja savo berniukui. Ir bara ir gaili, ir paguodžia, ir atleidžia. O ko jūs norėjote?

– Labai įdomu! Bet aš ne jo mama, aš jo žmona! Ir ten, ant ekrano … Jis toks kaltas, ir vėl ketina bėgti pas savo lakudrą, o aš jį vis tiek myliu!

– Žinoma, taip būtent ir vyksta: berniukas pažaidžia smėlio dėžėje ir grįžta namo. Pas vienintelę mamytę. Paverks į skverną, pasiguos … Na štai, filmo pabaiga. Baikime mūsų susitikimą. Ar jūs aukojate savo meilę? Nepersigalvojote?

– O ateitis? Kodėl jūs man nerodote ateities?

– O jūs ateities neturite. Su tokia dabartimi – jūsų išaugęs „kūdikis“ pabėgs ne pas kitą moterį, o į ligoninę. Arba tiesiog niekur. Apskritai, ras būdą pabėgti nuo motinos sijono. Taigi, jis nori augti …

– Bet ką turėčiau daryti? Kodėl tada aš turėčiau save aukoti?

– O jums geriau matyti. Gal jums būti mamyte beprotiškai patinka! Daugiau nei būti žmona.

– Ne! Man patinka būti mylima moterimi!

– Na, mamos taip pat yra mylimos moterys, netgi labai dažnai. Tai, kaip? Pasiruošusi aukoti? Kad išsaugotumėte tai, ką turite, ir kad vyras liktų berniukas?

– Ne … nepasiruošusi. Man reikia pagalvoti.

– Žinoma, žinoma. Mes suteikiame laiko pamąstyti.

– O patarimus ar duodate?

– Noriai ir maloniai.

– Pasakykite, ką turėčiau padaryti, kad mano vyras … užaugtų, ar kaip?

– Galbūt nustoti būti jam mama. Pasisukite veidu į save, išmokite būti moterimi. Geidulinga, įdomia, paslaptinga, trokštama. Tokia kuriai norėtųsi gėles dovanoti ir serenadas dainuoti, o ne verkti ant šiltų minkštų krūtų.

– Taip? Ar manote, kad tai padės?

– Įprastai padeda. Na, tuo atveju jei pasirinksite būti moterimi. Bet jei kas – tai ateikite! Jūsų santykiai yra nuostabūs, mes juos su malonumu priimsime. Ar žinote, kiek žmonių pasaulyje svajoja apie tokius santykius? Taigi, jei nuspręsite dovanoti nepasiturintiems – esate laukiama!

– Aš apie tai pamąstysiu …

 

Nr. 853 pasimetusi išeina iš kabineto, spausdama santykius prie krūtinės.

Nr. 854 sustingusi iš jaudulio įeina į kabinetą.

 

– Aš pasiruošusi paaukoti savo interesus, kad mama nesielvartautų“.

 

Durys užsidaro … Žmonės vaikšto koridoriumi, spausdami prie krūtinės troškimus, gabumus, karjerą, talentus, galimybes – visa tai, ką jie pasirengę nesąmoningai paaukoti …

Parašykite komentarą