Tikroji Taro kortų istorija! – nuo senovės mitų ir faraonų legendų iki viduramžių magų bei ezoterinių tradicijų.

Populiariausi Mitai apie Taro Kilmę

Ar Taro kortos atsirado Egipto šventyklose, ar jas sukūrė paslaptingi čigonai, o gal tai buvo slapta išminčių kalba, perduota per masonus ir alchemikus? Kiekvienas šių pasakojimų skamba kaip nuotykių romanas. Nenuostabu, kad Taro istorija apauga legendomis.

Šiandien pakviesiu jus kelionei per populiariausius Taro kilmės mitus – lyg per seną knygą, kurios puslapiai kvepia dulkėmis, pergamentu ir nežinomybe.

🏺 Mitų pradžia: Taro kaip Egipto išmintis

Vienas iš populiariausių pasakojimų byloja, kad Taro kortos gimė Senovės Egipte. Esą jos buvo šventikų knyga – paveikslėlių forma užkoduota pasaulio išmintis. O Napoleonui su savo kariais atradus Egipto piramides, šis mitas dar labiau suklestėjo.

Įsivaizduokime sceną: karštą dieną kariai traukia iš smėlio užnešto kapo akmens plokštes, o šalia stovintis prancūzų mokslininkas šnabžda: „Tai – išminčių paslaptis. Kortos yra jų knyga.“ Nors tai labiau literatūrinis vaizdas nei istorinis faktas, žmonėms ši idėja pasirodė tokia priimtina, kad Taro ir Egiptas tapo neatskiriami mituose.

🔥 Čigonų legenda: Kortos kaip klajoklių dovana

Kitas įspūdingas mitas pašnibždomis šnabžda apie tai, kad Taro kortas pasauliui atnešė čigonai – paslaptingi keliautojai, kurių vežimai dundėjo dulkėtais Europos keliais.

Pasakojama, kad čigonė, pasipuošusi spalvotu daugiasluoksniu sijonu, žiūrėjo į kortas nutviekstas žaižaruojančia laužo liepsna. Kiekvienas paveikslėlis jos rankose virsdavo pranašyste. Šis mitas įaudrino žmonių vaizduotę, nes čigonai jau buvo laikomi magiškais, paslaptingais, gyvenančiais už įprasto pasaulio ribų klajokliais.

Tiesa, istorikai čia kilsteli antakį: Taro kortos Europoje egzistavo dar tada, kai čigonų bendruomenės tik pradėjo klajoti po žemyną. Tačiau kaip pasakojimas – ši legenda iki šiol gyva, o „čigonė su kortomis“ tapo vienu atpažįstamiausių vaizdinių.

⚒️ Slaptųjų draugijų paslaptis: Masonai, alchemikai, kabala

Trečiasis mitas – labiausiai mėgstamas ezoterikų. Jis teigia, kad Taro kortos yra slaptųjų draugijų kūrinys: masonų, alchemikų ar kabalistų.

Įsivaizduokime rūsį, kuriame prie ilgo medinio stalo susėdę vyrai užsidega žvakes. Jie kalba apie visatos sandarą, planetų ritmus, žmogaus sielą. Staiga ant stalo pasirodo kortos su simboliais – bokštu, žvaigžde, mirtimi. „Štai mūsų paslapčių kalba,“ – sako vienas jų.

Šis mitas išaugo iš to, kad Taro simbolika iš tiesų turi ryšių su kabalos medžiu, alchemijos metaforomis ir net astrologija. Tačiau ar kortos tikrai buvo sukurtos būtent tokių draugijų? Labiau tikėtina, kad vėliau jos tiesiog pasipuošė šiais simboliais, kai ezoterikai atrado jų potencialą.

📜 Renesanso šešėliai: Taro kaip kilmingųjų žaidimas

Dar vienas mitas – jog Taro kortos nuo pradžių buvo būrimui skirtas įrankis. Tačiau istoriniai dokumentai sako ką kita. XV a. Italijoje kortos vadintos Trionfi ir buvo skirtos ne pranašystėms, o prabangiam stalo žaidimui.

Įsivaizduokime dvariškius, sėdinčius po freskomis išpuoštoje salėje. Jie neburia – jie lošia. Korta „Mirtis“ jiems tėra viena figūra tarp kitų, o ne lemtinga pranašystė. Tik vėliau, po kelių šimtų metų, žmonės pradėjo matyti jose daugiau nei paprastą žaidimą.

🌌 Kodėl mitai svarbūs?

Atrodo, kad Taro istorija – painus siūlas, kurį vieni veda į Egiptą, kiti – į čigonų stovyklas, treti – į masonų rūsius. Tačiau visi šie pasakojimai turi vieną bendrą bruožą: jie paverčia Taro kortas gyvomis, stebuklingomis, paslaptį saugančiomis būtybėmis.

Galbūt tiesa slypi paprastume – Taro gimė kaip žaidimas, o vėliau tapo magijos ir psichologijos įrankiu. Tačiau mitai palieka tą ypatingą prieskonį: kai paimi kortas į rankas, jauti ne tik popierių, bet ir visą šimtmečių svorį, legendų šnabždesį.

🔮 Taro kortų istorija

🎭 Gimimas Italijos renesanso šviesoje

Įsivaizduokite XVI a. Italiją – triukšmingus turgus, šurmuliuojančias šventes ir prabangius dvarus, kur menas, muzika ir mada pynėsi į vieną spalvingą renesanso gobeleną. Štai ten, tarp aukštuomenės linksmybių, pirmą kartą pasirodo kortų kaladė, vadinama tarocchi. Ji dar nekalbėjo pranašiškais simboliais – tai buvo prabangus žaidimas, skirtas aristokratams.

Kortos buvo piešiamos rankomis, puoštos aukso potėpiais, o kiekvienas jų savininkas jautėsi tarsi turintis nedidelį meno kūrinį. Jos buvo tarsi to meto „Rolex“ – statuso simbolis, parodantis turtingumą ir skonį.

🌙 XVIII a. – kai žaidimas tapo paslaptimi

Praėjo šimtmečiai. Europa gyveno Apšvietos idėjomis, o smalsūs protai ieškojo slaptų žinojimų. Būtent tada kortos iš žaidimo stalo persikėlė į magų, filosofų ir mistikų rankas.

Paryžiaus kavinėse, kvepiančiose kava ir cigarų dūmais, ezoterikai ginčijosi: ar šios kortos – tik paprastas lošimo įrankis, ar jose slypi senovės Egipto išmintis? Prancūzas Jean-Baptiste Alliette, pasirašinėjęs vardu Etteilla, pirmasis surizikavo viešai pasakyti: „Tai ne žaidimas, tai – pranašystė.“ Nuo to laiko kortos tapo tiltu į nematomą pasaulį.

⚡ XIX a. okultinis sprogimas

XIX a. buvo tarsi aukso amžius viskam, kas paslaptinga. Slaptos draugijos, rožininkai, masonai – visi ieškojo raktų į Visatą. Taro kortos atsidūrė šių ieškojimų centre.

Éliphas Lévi savo veikalais sujungė kortų simboliką su kabala, astrologija ir alchemija. Jo idėjos vėliau sužavėjo net tokius mistikus kaip Aleister Crowley, kuris sukūrė vieną galingiausių Taro kaladžių – „Thoth Tarot“.

Įsivaizduokite tą laikmetį: Viktorijos laikų salonai, žvakės ant sunkaus ąžuolinio stalo, o aplink jį – intelektualai, rimtais veidais studijuojantys kortų simbolius tarsi slaptą pasaulio kodą.

🌍 XX–XXI a. – nuo mistikų iki kiekvieno iš mūsų

Šiandien Taro keliauja po pasaulį daug laisviau. Jos jau nebėra vien tik mistikų instrumentas – tai psichologijos, meno ir net savęs pažinimo įrankis. Carl Gustav Jung Taro matė kaip archetipų rinkinį – kolektyvinės pasąmonės atspindį.

Interneto amžiuje kortos tapo dar artimesnės. Vos keli paspaudimai telefone, ir jau gali ištraukti savo „dienos kortą“, užduoti klausimą ar net dalyvauti virtualiame būrime. Tačiau magija, slypinti jose, išliko ta pati: archetipai, simboliai ir paslaptingas veidrodis, rodantis mūsų pačių vidinį pasaulį.

✨ Pabaigai

Taro kortų istorija – tai pasakojimas apie transformaciją. Iš prabangių žaidimų kortų jos tapo mistikos įrankiu, vėliau – psichologijos simbolių kalba, o dabar – kiekvieno smalsaus žmogaus palydovu.

Kai laikote rankose Taro kaladę, jūs laikote ne tik kortas – jūs laikote šimtmečių žinojimą, ginčus, paslaptis ir ieškojimus. Tai ne tik istorija – tai gyva kelionė, kuri tęsiasi ir šiandien.

Norite sužinoti faktus? Tuomet skaitykite straipsnį paremtą patikimais šaltiniais Taro kortų kilmė, evoliucija ir okultinė transformacija.